Nauji 2022-ieji gamtinių dujų metai: esame globalių tendencijų sūkuryje

Komentuoja Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius

Šiandien, spalio 1-ąją, prasideda nauji 2022-ieji KN (AB Klaipėdos nafta) valdomo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujų metai, kurie startuoja su 6-iais pajėgumus rezervavusiais terminalo naudotojais iš Lietuvos ir užsienio šalių, rezervuotomis 8 teravatvalandėmis (TWh) pajėgumų ir suplanuotais priimti 17 dujovežių. Vertiname tai kaip gerą rodiklį atsižvelgiant į tai, jog būdamas pasaulinės dujų rinkos dalimi, SGD terminalas neišvengiamai patenka į šios milžiniškos rinkos tendencijų sūkurį, kurį sukelia rekordiškai aukštos dujų kainos.
                                                  
Kainų už gamtines dujas pokytis, lyginant kelerius metus iš eilės, išties įspūdingas. Kai 2018 m. spalį dujų kaina Europoje (TTF indeksas) siekė 27,79 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh), 2019 m. spalį – 12,86 Eur/MWh, 2020 – 11,33 Eur/MWh, šiandien šoktelėjo net iki 63,42 Eur/MWh. Nors šie metai pasižymi keliskart išaugusiomis gamtinių dujų kainomis pasaulyje, Klaipėdos SGD terminalo išnaudojimas 2021 gamtinių dujų (GD) metais išliko aukštas ir siekė apie 42 proc. (2020 GD metais – beveik 54 proc.).
 
Apžvelgiant praėjusius gamtinių dujų metus (2021), SGD terminale iš viso įvykdytos 74 (72 krovos ir 2 perkrovos) operacijos, t. y. aptarnauta panašiai dujovežių, kiek ir 2020 gamtinių dujų metais, kai atliktos iš viso 75 operacijos (1 perkrovos). Iš viso per šį laikotarpį dujovežiai, kurie daugiausiai atkeliavo iš JAV 4 skirtingų skystinimo gamyklų, atgabeno kiek daugiau nei 3 mln. kub. m SGD (2020 GD metais – 3,5 mln. kub. m). Sulaukėme krovinių ir iš Egipto, kuris po 8-erių metų pertraukos atnaujino „Damietta LNG“ skystinimo gamyklos veiklą ir kartu su „Idku“ gamykla eksportuoja SGD. Per 2021 GD metus iš viso išdujinta ir į gamtinių dujų tinklą patiekta 19,8 TWh (2020 GD metais – 23,9 TWh).

Vertinant kalendorinius metus ir lyginantis su kitais Europoje veikiančiais SGD terminalais, galime konstatuoti, jog Klaipėdos ir kitų Europos SGD terminalų veiklos apimtys koreliuoja, o Europos SGD terminalų panaudojimo vidurkis siekia apie 38 proc. (pridedama lentelė).

Kaip faktiškai atrodys šių dujų metų statistika, galime tik prognozuoti, tačiau šiuo metu prognozuoti nelengva net ir patyrusiems dujų rinkos ekspertams. Taigi, kas darosi gamtinių dujų pasiūlos ir paklausos „žemėlapyje“?

Akivaizdu tai, kad Europa ir visas pasaulis už energiją, ne tik už gamtines dujas, moka rekordines kainas, o kai kurie ekspertai bei analitikai užsimena apie galimą žiemos krizę: jei temperatūra ženkliai nukristų, šildymui naudojamų gamtinių dujų paklausa dar labiau išaugtų, o gamtinių dujų saugyklų Europoje užpildymo lygis nesiekia paskutinių kelerių metų vidurkio.

Šalta šių metų žiema ir pavasaris jau ištuštino Europos gamtinių dujų saugyklų atsargas, kurias buvo tikimasi dujomis užpildyti vasaros metu, tačiau to nepadaryta viliantis, kad dujų kainos nukris ar pradės stabilizuotis. Tačiau realija tokia, jog kainos ne tik nesistabilizavo, bet toliau kilo.  

Gamtinių dujų poreikis šiemet yra milžiniškas dar ir dėlto, jog tai labiausiai energijos paklausą balansuojantis kuras, o SGD – dar ir švariausias iškastinis kuras. Nuo anglies prie tvaresnių kuro rūšių pereinančios valstybės, tokios kaip Kinija, Japonija ir Pietų Korėja nugriebia liūto dalį SGD rinkoje palikdamos mažesnes rinkas „badauti“. Dėl dujų pasiūlos trūkumo pasaulyje, Azija ir Europa pradėjo konkuruoti tarpusavyje, o tai neišvengiamai turėjo įtakos dujų kainai. Maža to, elektros energijos trūkumas Pietų Amerikoje didino ir šio žemyno dujų konkurencinę kovą. Dujų alksta ir atsigaunanti po koronaviruso pandemijos pasaulinė ekonomika. Ne paskutinį vaidmenį atlieka ir politinė Rusijos korta dėl Nord Stream 2 projekto ir sumažintas gamtinių dujų tiekimas Europai.

Visos šios priežastys ir tendencijos paliečia ir Klaipėdos SGD terminalo bei jo klientų veiklą, tačiau esant tokioms rinkos sąlygoms, verta prisiminti, kad turime galimybę bet kada atsigabenti dujų konkurencinga kaina. Todėl SGD terminalas, net ir šiame pasiūlos ir paklausos turbulencijos laikotarpyje, išlieka energetinio saugumo garantu, kurį veikia objektyvūs rinkos veiksniai. Jei nebūtume diversifikavę dujų importo šaltinių 2014 metas ir pasistatę SGD terminalo, tokio pasirinkimo neturėtume. Konkurencingos dujų kainos – labai svarbus, bet vis dėl to ne vienintelis SGD importo infrastruktūros Klaipėdoje efektas.

Taip pat svarbu akcentuoti, kad SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai, atsižvelgiant į augančias gamtinių dujų kainas, nesikeičia ir gamtinių dujų vartotojams terminalo išlaikymas nebrangsta. Pavyzdžiui, SGD terminalo kaštai (KN dalis saugumo dedamojoje) galutinėje gamtinių dujų kainoje vartotojams, sunaudojantiems iki 300 kub. m gamtinių dujų per metus, sudaro vos 1,5 proc. Tai yra vos 0,05 Eur/kub. m (2021 I pusm.).  
 
Europos SGD terminalų panaudojimo rodiklis (%)