Nepaisant sudėtingų aplinkybių, KN pavyko stabilizuoti veiklos rezultatus

2020 m. pirmasis ketvirtis pasaulio ekonomikai ir verslui pažėrė itin reikšmingų iššūkių. Nepaisant sudėtingo laikotarpio, per pirmąjį 2020 metų ketvirtį KN uždirbo 3,9 mln. eurų koreguotojo grynojo pelno. Tai yra 30 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį prieš metus. Įmonės EBITDA (koreguota) buvo 7 mln. eurų arba 7 proc. didesnė nei prieš metus, kai siekė 6,5 mln. eurų. Per pirmąjį ketvirtį KN uždirbo 20 mln. eurų pajamų.
 
2020 m. pirmąjį ketvirtį pasaulio naftos pramonei daugiausiai sunkumų kėlė rekordiškai šilta žiema, plintantis COVID-19 ir nesėkmingos OPEC derybos. Baltijos šalims daugiausiai įtakos turėjo strigusios derybos dėl naftos tiekimo tarp Baltarusijos ir Rusijos. Dėl to Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos, pagrindinės naftos terminalų Baltijos šalyse klientės, dirbo minimaliais pajėgumais ir atitinkamai mažėjo eksportui jūriniu keliu nukreipiami naftos produktų kiekiai.
 
Nepaisant visų sudėtingų aplinkybių, KN naftos terminalai per pirmąjį ketvirtį uždirbo 1,8 mln. eurų grynojo pelno, kuris buvo 12 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Naftos terminalų veiklos EBITDA (koreguota) išliko panašiame lygmenyje kaip pernai – 3,6 mln. eurų (prieš metus 3,5 mln. eurų). KN naftos terminalų veiklos pajamos per 2020 m. pirmąjį ketvirtį buvo 7,5 mln. eurų.
 
Beveik visi terminalai, veikiantys regione, susidūrė su iššūkiu dėl veiklos apimčių – sumažėjusios naftos perdirbimo maržos turi įtakos naftos produkcijos gamybos apimtims ir atitinkamai naftos produktų tranzitui. Tai atsispindėjo ir KN pagrindinių klientų veikloje. Visgi KN naftos terminalas ir toliau išlieka itin konkurencingas ir efektyviausiai pajėgumus įdarbinantis terminalas Baltijos regione. Pirmąjį šių metų ketvirtį per KN naftos terminalą Klaipėdoje buvo importuota daugiau nei 400 tūkst. tonų žaliavinės naftos.
 
„Nepaisant išties sudėtingos metų pradžios, KN sugebėjo užsitikrinti finansiškai stiprų rezultatą. Per pirmąjį ketvirtį KN naftos terminalas veikė kaip visapusiškas – naftos produktų importo ir eksporto – terminalas. Tokias galimybes galėjome išnaudoti tik dėl anksčiau atliktų investicijų į infrastruktūrą, kuri padidino mūsų lankstumą ir galimybes diversifikuoti paslaugas, priklausomai nuo paklausos“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Klaipėdos SGD terminalas ir toliau išlaiko rekordiškai aukštas išdujinimo apimtis – šiemet per pirmąjį ketvirtį SGD terminale buvo išdujinta 5,2 TWh dujų. Nepaisant to, Klaipėdos SGD terminalo pajamos mažėjo 37 proc. iki 11,4 mln. eurų – SGD terminalo pajamose šiemet jau atsispindi 2019 m. sprendimai, leidę optimizuoti SGD terminalo Klaipėdoje infrastruktūros kaštus ir atitinkamai sumažinti saugumo dedamąją Lietuvos dujų vartotojams. Grynasis šios KN veiklos pelnas išlieka iš esmės nepakitęs – šiemet per pirmąjį ketvirtį uždirbta 2,4 mln. eurų grynojo koreguotojo pelno, atitinkamai prieš metus grynasis koreguotasis pelnas buvo 2,39 mln. eurų.
 
„SGD terminalas Klaipėdoje toliau tęsia rekordiškai aktyvią veiklą – šiemet pirmąjį ketvirtį per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamos dujos nukonkuravo vamzdynais tiekiamas dujas. Net 74 proc. dujų, patiektų per Lietuvos dujų perdavimo tinklą, buvo importuota per Klaipėdą.  Tą sąlygoja itin palankios SGD kainos pasaulinėse rinkose, daugeliu atveju nukonkuruojančios vamzdynais tiekiamas dujas“, – sako KN generalinis direktorius.
 
SGD komercinės veiklos, apimančios Klaipėdos SGD paskirstymo stotį ir tarptautinius SGD projektus, pajamos 2020 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė 1 mln. eurų. Tam įtakos turėjo ir suaktyvėjusi SGD paskirstymo veikla, nes dėl palankių dujų kainų 37 proc. augo krovos į SGD autocisternas paklausa, ir pajamos iš tarptautinės veiklos.
 
Bene ryškiausias 2020 m. pirmojo ketvirčio akcentas visgi buvo COVID-19 pasekmės pasaulio ir Lietuvos ekonomikai, atitinkamai ir bendrovės veiklai. KN efektyviai pritaikė priemones, užkertančias kelią COVID-19 plėtrai bendrovėje ir sėkmingai užtikrino verslo tęstinumą, nepaisant to, kad dalis bendrovės darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu.
 
„COVID-19 situaciją vertiname atidžiai. Nebuvome tarp tų sektorių, kurių veiklą karantino apribojimai paveikė iškart, tačiau suprantama, kad stojant pasaulio ekonomikoms, paklausa energetikos ištekliams gali mažėti, o tai lemtų ir sumažėjusią paklausą logistikos paslaugoms. Žinoma, dėl mūsų atliktų investicijų į infrastruktūrą esame diversifikavę savo paslaugas ir galime siūlyti ne tik krovos, bet ir naftos produktų saugojimo galimybes. Tokiame neapibrėžtame kontekste pasaulyje tai yra viena iš paklausiausių paslaugų“, – atkreipia dėmesį KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Dėl koreguotų finansinių rezultatų skelbimo
Finansiniam (apskaitiniam) KN rezultatui įtakos turi praėjusiais metais įsigaliojęs 16-asis Tarptautinės finansinės atskaitomybės apskaitos standartas „Nuoma“. Šis standartas gerokai išbalansuoja skelbiamus finansinius rezultatus, kadangi rezultatas fiksuojamas atsižvelgiant į valiutos kurso įtaką paskutinę ataskaitinio ketvirčio dieną ir nesuteikia galimybės palyginti realių veiklos rezultatų. Rodant vadybinį (koreguotą) rezultatą, investuotojams ir besidomintiems įmonės veikla lengviau ir tiksliau suprasti, kaip ataskaitiniu laikotarpiu sekasi įmonei, eliminuojant tokių veiksnių įtaką, kurios įmonė realiai nepatiria.
 
2020 m. I ketvirčio, lyginant su 2019 m. I ketvirčio, pagrindiniai KN finansiniai rodikliai kito taip: